Breeding biology of the European GreenfinchChloris chlorisin the loquat orchards of Algeria (North Africa)

Authors:
Publisher website
Google Scholar
Abstract
Few data are available on passerines’ breeding in farmlands in Algeria. The breeding biology of the Greenfinch was studied in the loquat orchards to describe the timing of breeding, clutch size, number of nestlings hatched and fledged, assess nesting success and the main causes of nesting attempt failure, and investigate nest placement in the loquat trees. Nests were monitored intensively to quantify the number of nesting attempts and territory densities. The breeding season extended from mid-March to late May. Mean clutch size was 4.37 ± 0.04, number of hatchlings was 2.62 ± 0.15, and number of fledglings per successful nest was 3.44 ± 0.16. Clutch size differed significantly across the breeding season. The density of breeding pairs was 12.83 ± 0.83 p/ha, and breeding success was lower than that reported in other studies of finches and passerine birds. Predation was the cause of most nest failures. Loquat orchards seem to be the main suitable breeding habitat for the Greenfinch, and differences in some breeding biology characteristics between Algeria and European countries may be explained by climate and latitude. Apie žvirblinių paukščių perėjimą dirbamos žemės laukuose Alžyre duomenų yra mažai. Buvo tiriama žaliukės (Chloris chloris) perėjimo biologija japoninės lokvos (Eriobotrya japonica) soduose: perėjimo laikas, dėties dydis, išsiritusių jauniklių skaičius, įvertinta perėjimo sėkmė, pagrindinės nepasisekusio perėjimo priežastys, nustatytos tinkamiausios lizdų sukimo vietos. Intensyviai ieškant lizdų nustatytas perėjimo bandymų skaičius ir teritorinis tankumas. Perėjimo sezonas tęsėsi nuo kovo vidurio iki gegužės pabaigos. Vidutinis dėties dydis buvo 4,37 ± 0,04, išsiritusių jauniklių skaičius – 2,62 ± 0,15, lizdą palikusių jauniklių skaičius – 3,44 ± 0,16 kiekvienam sėkmingam lizdui. Dėties dydis perėjimo sezono metu labai skyrėsi. Vidutinis perinčių porų tankumas buvo 12,83 ± 0,83 porų/ha. Nustatyta žaliukių perėjimo sėkmė buvo mažesnė nei aprašyta kituose tyrimuose apie kikilinius ir žvirblinius paukščius. Pagrindinė nesėkmingo perėjimo priežastis buvo plėšrūnai. Nustatyta, kad japoninės lokvos sodai yra tinkamiausias biotopas žaliukės perėjimui. Pagrindinius žaliukių perėjimo biologijos skirtumus Alžyre ir Europos šalyse lemia klimatas ir geografinė padėtis.

This publication has 29 references indexed in Scilit: