GMGediminas Merkys

Gediminas Merkys

*This is an algorithmically generated author record based on publicly available information.

Gediminas Merkys has a total of 2 co-authors. Here are the top co-authors by number of shared publications:


Latest Publications

  • Open Access

    Preconditions for “Happiness School” Development: the Role of School and Family

    by Gediminas Merkys, Daiva Bubelienė

    This article attempts to justify empirical criteria, which enables how to recognize “Happiness School”, as well as the factors that determine the school’s identity formation. The empirical base: senior students (N = 1 078), 26 Lithuanian schools and social survey results. The sample represents urban/rural schools, as well as cultural differences of schools’. The study of variable structure is abundant, multi-conceptual. Out of the 67 primary items, 16 scales with high psychometric quality were formed. Triangulating various Cluster Analysis methods for classifying students and schools, from 3 ranges of estimates, a group variable was formed: “Happiness School” versus “Happiness School antipode”. Analysis was used to see how the remaining scales (different independent variables, school culture and family factors) separate (discriminate) the said contrast groups. It turned out that all of the variables, that are part of the discriminant analysis model, differentiate contrast groups very well. The following independent variables (factors) are described in their values, separating contrast groups in a relative weakening of order: dissatisfaction with the teachers; lack of socio-educational control within the school; principled response to complaints, maladies; staff and teachers indifference; parental indifference to child’s problems, moralising, clear rules, the ability to maintain order in the school and etc.

  • Open Access

    PROFESINIO PERDEGIMO ĮVEIKA IR HOBIS: MOKYTOJŲ APKLAUSOS DUOMENYS

    by Gediminas Merkys, Daiva Bubelienė

    This article presents quantative survey data on Lithuanian teachers (N = 961). The geography of this survey includes almost all country’s adminis­trative units, and its data are approaching the re­quirements of a representative survey. Concepts and empirical research traditions in terms of a survey are related to work stress and occupational burnout research, as well as lifestyle, leisure, and hobby studies. The answer was sought to the ques­tion, whether a hobby (especially that related to the high levels of physical activity) has an influence on the mitigation of occupational burnout symptoms. A one-dimensional psychometric scale was set up to measure the dependent variable (occupational burnout), which consists of 39 primary indicators and is characterized by a very high reliability per­formance. The study has shown that possessing a hobby, regardless of its connection with physical activity, has a significant influence on the reduc­tion to occupational burnout symptoms. Teach­ers who have a hobby and are regularly engaged in it have significantly less expressed symptoms of burnout than those who have no hobbies at all, or do have but are little involved in it or are en­gaged in a hobby very rarely. This article names the further directions of relevant researches. It focuses a discussion and recommendations: a) to develop focuses on educational environments in higher education, which would allow to form a hobby for future specialists, b) to develop the recreational infrastructure at universities and schools as in socially responsible organizations, c) to give the status of public value to teachers’ leisure organization and to support this activity. Profesorius socialinių mokslų habilituotas daktarasKauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijaK. Donelaičio g. 20, KaunasTel. 8 37 300 144El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Socialinių mokslų daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos fakulteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, ŠiauliaiTel. 8 41 595 718El. paštas: daivabubeliene@gmail.comStraipsnyje pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau – PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam – profesiniam perdegimui – matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima.


  • Open Access

    Pedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje

    by Daiva Bubelienė, Gediminas Merkys

    Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universiteto Edukologijos katedra P. Višinskio g. 25, Šiauliai. Tel. 8 41 595 718 El. paštas: daivabubeliene@gmail.com Profesorius socialinių mokslų(edukologijos) habilituotas daktaras Kauno technologijos universitetoSociologijos katedra K. Donelaičio g. 20, Kaunas. Tel. 8 37 300 144 El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Straipsnyje pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie pedagogų stresą, jo veiksnius ir raiškos kontekstus. Visuomenės nuomonę apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą ir pan. formuoja žiniasklaidoje atspindimi įvairių veikėjų (žurnalistų, mokytojų, švietimo ir mokslo atstovų, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, tėvų, mokyklų vadovų) politiniai ir socialiniai interesai. Nagrinėjami profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą. Tyrimo metu išryškėjo siužetinės linijos, atspindinčios pedagogų stresui turinčius įtakos veiksnius makro-, organizaciniu ir mikrolygmenimis. Atskleista, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, kurie turi esminį poveikį mokytojų darbinio streso raiškai.

  • Open Access

    Apklausos instrumentų tarpkultūrinio perkėlimo metodologinės patirtys: Lietuvos kontekstas

    by Gediminas Merkys, Žemyna Pauliukaitė

    Straipsnyje pabrėžiamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų vaidmuo fundamentalaus ir taikomojo mokslo bei socialinės praktikos požiūriu. Konstatuojamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų, grįstų masinėmis apklausomis raštu, gausėjimas įvairiose Lietuvos socialinių ir giminingų mokslų srityse. Klausimyno kalbinė adaptacija ir tarpkultūrinis perkėlimas yra svarbi tyrimo proceso dalis, tyrimų metodologijoje suvokiamakaip savarankiškas mokslinio nagrinėjimo objektas. Apžvelgiamas Lietuvos tyrėjų įdirbis perkeliant užsienyje sukurtus klausimynus ir išbandant juos mūsų šalies kultūros sąlygomis. Kritiškai aptariami kai kurie nekorektiški metodologiniai perkėlimai, sistemingai pasikartojantys Lietuvos socialinių tyrimų praktikoje. Remiantis konkrečių Lietuvoje atliktų tyrimų analize atskleidžiama, kaip paviršutiniškas požiūris į klausimynoadaptaciją ir tarpkultūrinį perkėlimą lemia potencialias mokslo klaidas ir „bias“ efektus.