Gediminas Merkys
Research Subjects
Gediminas Merkys has a total of 2 co-authors. Here are the top co-authors by number of shared publications:
- Daiva Bubeliene
Department of Pedagogy, Faculty of Arts and Education, Kauno Kolegija Higher Education Institution, 50468 Kaunas, Lithuania
3 shared publications - Žemyna Pauliukaitė1 shared publication
Latest Publications
- Open Access
- 15 June 2016
- Published by Vytautas Magnus University in Pedagogika
- Vol. 122 (2) , 33-48
Preconditions for “Happiness School” Development: the Role of School and Family
This article attempts to justify empirical criteria, which enables how to recognize “Happiness School”, as well as the factors that determine the school’s identity formation. The empirical base: senior students (N = 1 078), 26 Lithuanian schools and social survey results. The sample represents urban/rural schools, as well as cultural differences of schools’. The study of variable structure is abundant, multi-conceptual. Out of the 67 primary items, 16 scales with high psychometric quality were formed. Triangulating various Cluster Analysis methods for classifying students and schools, from 3 ranges of estimates, a group variable was formed: “Happiness School” versus “Happiness School antipode”. Analysis was used to see how the remaining scales (different independent variables, school culture and family factors) separate (discriminate) the said contrast groups. It turned out that all of the variables, that are part of the discriminant analysis model, differentiate contrast groups very well. The following independent variables (factors) are described in their values, separating contrast groups in a relative weakening of order: dissatisfaction with the teachers; lack of socio-educational control within the school; principled response to complaints, maladies; staff and teachers indifference; parental indifference to child’s problems, moralising, clear rules, the ability to maintain order in the school and etc.
- 15 June 2016
- Published by Vytautas Magnus University in Pedagogika
- Vol. 122 (2) , 33-48
Open AccessPreconditions for “Happiness School” Development: the Role of School and Family
This article attempts to justify empirical criteria, which enables how to recognize “Happiness School”, as well as the factors that determine the school’s identity formation. The empirical base: senior students (N = 1 078), 26 Lithuanian schools and social survey results. The sample represents urban/rural schools, as well as cultural differences of schools’. The study of variable structure is abundant, multi-conceptual. Out of the 67 primary items, 16 scales with high psychometric quality were formed. Triangulating various Cluster Analysis methods for classifying students and schools, from 3 ranges of estimates, a group variable was formed: “Happiness School” versus “Happiness School antipode”. Analysis was used to see how the remaining scales (different independent variables, school culture and family factors) separate (discriminate) the said contrast groups. It turned out that all of the variables, that are part of the discriminant analysis model, differentiate contrast groups very well. The following independent variables (factors) are described in their values, separating contrast groups in a relative weakening of order: dissatisfaction with the teachers; lack of socio-educational control within the school; principled response to complaints, maladies; staff and teachers indifference; parental indifference to child’s problems, moralising, clear rules, the ability to maintain order in the school and etc.
- Open Access
- 1 January 2013
- Published by Vilnius University Press in Acta Paedagogica Vilnensia
- Vol. 31, 110-125
PROFESINIO PERDEGIMO ĮVEIKA IR HOBIS: MOKYTOJŲ APKLAUSOS DUOMENYS
This article presents quantative survey data on Lithuanian teachers (N = 961). The geography of this survey includes almost all country’s administrative units, and its data are approaching the requirements of a representative survey. Concepts and empirical research traditions in terms of a survey are related to work stress and occupational burnout research, as well as lifestyle, leisure, and hobby studies. The answer was sought to the question, whether a hobby (especially that related to the high levels of physical activity) has an influence on the mitigation of occupational burnout symptoms. A one-dimensional psychometric scale was set up to measure the dependent variable (occupational burnout), which consists of 39 primary indicators and is characterized by a very high reliability performance. The study has shown that possessing a hobby, regardless of its connection with physical activity, has a significant influence on the reduction to occupational burnout symptoms. Teachers who have a hobby and are regularly engaged in it have significantly less expressed symptoms of burnout than those who have no hobbies at all, or do have but are little involved in it or are engaged in a hobby very rarely. This article names the further directions of relevant researches. It focuses a discussion and recommendations: a) to develop focuses on educational environments in higher education, which would allow to form a hobby for future specialists, b) to develop the recreational infrastructure at universities and schools as in socially responsible organizations, c) to give the status of public value to teachers’ leisure organization and to support this activity. Profesorius socialinių mokslų habilituotas daktarasKauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijaK. Donelaičio g. 20, KaunasTel. 8 37 300 144El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Socialinių mokslų daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos fakulteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, ŠiauliaiTel. 8 41 595 718El. paštas: daivabubeliene@gmail.comStraipsnyje pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau – PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam – profesiniam perdegimui – matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima.
- 1 January 2013
- Published by Vilnius University Press in Acta Paedagogica Vilnensia
- Vol. 31, 110-125
Open AccessPROFESINIO PERDEGIMO ĮVEIKA IR HOBIS: MOKYTOJŲ APKLAUSOS DUOMENYS
This article presents quantative survey data on Lithuanian teachers (N = 961). The geography of this survey includes almost all country’s administrative units, and its data are approaching the requirements of a representative survey. Concepts and empirical research traditions in terms of a survey are related to work stress and occupational burnout research, as well as lifestyle, leisure, and hobby studies. The answer was sought to the question, whether a hobby (especially that related to the high levels of physical activity) has an influence on the mitigation of occupational burnout symptoms. A one-dimensional psychometric scale was set up to measure the dependent variable (occupational burnout), which consists of 39 primary indicators and is characterized by a very high reliability performance. The study has shown that possessing a hobby, regardless of its connection with physical activity, has a significant influence on the reduction to occupational burnout symptoms. Teachers who have a hobby and are regularly engaged in it have significantly less expressed symptoms of burnout than those who have no hobbies at all, or do have but are little involved in it or are engaged in a hobby very rarely. This article names the further directions of relevant researches. It focuses a discussion and recommendations: a) to develop focuses on educational environments in higher education, which would allow to form a hobby for future specialists, b) to develop the recreational infrastructure at universities and schools as in socially responsible organizations, c) to give the status of public value to teachers’ leisure organization and to support this activity. Profesorius socialinių mokslų habilituotas daktarasKauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijaK. Donelaičio g. 20, KaunasTel. 8 37 300 144El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Socialinių mokslų daktarėŠiaulių universitetoEdukologijos fakulteto Edukologijos katedraP. Višinskio g. 25, ŠiauliaiTel. 8 41 595 718El. paštas: daivabubeliene@gmail.comStraipsnyje pateikiami Lietuvos mokytojų (N = 961) kiekybinės apklausos duomenys. Koncepto ir empirinių tyrimų tradicijos požiūriu apklausa sietina su darbinio streso ir profesinio perdegimo (toliau – PP) tyrimais, taip pat gyvenimo būdo, laisvalaikio ir hobio tyrimais. Ieškota atsakymo į klausimą, ar hobis turi įtakos profesinio perdegimo simptomams sušvelninti? Priklausomam kintamajam – profesiniam perdegimui – matuoti buvo sudaryta psichometrinė skalė, susidedanti iš 39 pirminių indikatorių. Hobio (pomėgio) turėjimas, nepriklausomai nuo jo sąsajų su fiziniu aktyvumu, turi apčiuopiamos įtakos profesinio perdegimo simptomams redukuoti. Mokytojai, turintys hobį ir reguliariai juo užsiimantys, pasižymi silpnesniu profesiniu perdegimu, nei tie mokytojai, kurie hobio neturi arba turi, bet yra į savo hobį menkai įsitraukę ir retai juo užsiima.
- Open Access
- 1 January 2012
- Published by Vilnius University Press in Acta Paedagogica Vilnensia
- Vol. 29 (29) , 100-110
Pedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje
Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universiteto Edukologijos katedra P. Višinskio g. 25, Šiauliai. Tel. 8 41 595 718 El. paštas: daivabubeliene@gmail.com Profesorius socialinių mokslų(edukologijos) habilituotas daktaras Kauno technologijos universitetoSociologijos katedra K. Donelaičio g. 20, Kaunas. Tel. 8 37 300 144 El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Straipsnyje pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie pedagogų stresą, jo veiksnius ir raiškos kontekstus. Visuomenės nuomonę apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą ir pan. formuoja žiniasklaidoje atspindimi įvairių veikėjų (žurnalistų, mokytojų, švietimo ir mokslo atstovų, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, tėvų, mokyklų vadovų) politiniai ir socialiniai interesai. Nagrinėjami profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą. Tyrimo metu išryškėjo siužetinės linijos, atspindinčios pedagogų stresui turinčius įtakos veiksnius makro-, organizaciniu ir mikrolygmenimis. Atskleista, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, kurie turi esminį poveikį mokytojų darbinio streso raiškai.
- 1 January 2012
- Published by Vilnius University Press in Acta Paedagogica Vilnensia
- Vol. 29 (29) , 100-110
Open AccessPedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje
Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Šiaulių universiteto Edukologijos katedra P. Višinskio g. 25, Šiauliai. Tel. 8 41 595 718 El. paštas: daivabubeliene@gmail.com Profesorius socialinių mokslų(edukologijos) habilituotas daktaras Kauno technologijos universitetoSociologijos katedra K. Donelaičio g. 20, Kaunas. Tel. 8 37 300 144 El. paštas: Gediminas.Merkys@ktu.lt Straipsnyje pateikiama mokytojų profesinės periodinės spaudos diskurso analizė apie pedagogų stresą, jo veiksnius ir raiškos kontekstus. Visuomenės nuomonę apie mokytojo profesijos prestižą, darbo krūvį, mokytojo sveikatą, mokyklos mikroklimatą ir pan. formuoja žiniasklaidoje atspindimi įvairių veikėjų (žurnalistų, mokytojų, švietimo ir mokslo atstovų, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, tėvų, mokyklų vadovų) politiniai ir socialiniai interesai. Nagrinėjami profesinės veiklos veiksniai, kontekstai ir rizikos šaltiniai, sukeliantys didesnį mokytojų profesinį stresą. Tyrimo metu išryškėjo siužetinės linijos, atspindinčios pedagogų stresui turinčius įtakos veiksnius makro-, organizaciniu ir mikrolygmenimis. Atskleista, kad diskursas apie mokytojų profesinį stresą daugiausiai atspindi makrolygmens socialinius veiksnius, kurie turi esminį poveikį mokytojų darbinio streso raiškai.
- Open Access
- 5 January 2011
- Published by Lithuanian Academy of Sciences in Filosofija. Sociologija
- Vol. 21 (4)
Apklausos instrumentų tarpkultūrinio perkėlimo metodologinės patirtys: Lietuvos kontekstas
Straipsnyje pabrėžiamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų vaidmuo fundamentalaus ir taikomojo mokslo bei socialinės praktikos požiūriu. Konstatuojamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų, grįstų masinėmis apklausomis raštu, gausėjimas įvairiose Lietuvos socialinių ir giminingų mokslų srityse. Klausimyno kalbinė adaptacija ir tarpkultūrinis perkėlimas yra svarbi tyrimo proceso dalis, tyrimų metodologijoje suvokiamakaip savarankiškas mokslinio nagrinėjimo objektas. Apžvelgiamas Lietuvos tyrėjų įdirbis perkeliant užsienyje sukurtus klausimynus ir išbandant juos mūsų šalies kultūros sąlygomis. Kritiškai aptariami kai kurie nekorektiški metodologiniai perkėlimai, sistemingai pasikartojantys Lietuvos socialinių tyrimų praktikoje. Remiantis konkrečių Lietuvoje atliktų tyrimų analize atskleidžiama, kaip paviršutiniškas požiūris į klausimynoadaptaciją ir tarpkultūrinį perkėlimą lemia potencialias mokslo klaidas ir „bias“ efektus.
- 5 January 2011
- Published by Lithuanian Academy of Sciences in Filosofija. Sociologija
- Vol. 21 (4)
Open AccessApklausos instrumentų tarpkultūrinio perkėlimo metodologinės patirtys: Lietuvos kontekstas
Straipsnyje pabrėžiamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų vaidmuo fundamentalaus ir taikomojo mokslo bei socialinės praktikos požiūriu. Konstatuojamas tarpkultūrinio palyginimo tyrimų, grįstų masinėmis apklausomis raštu, gausėjimas įvairiose Lietuvos socialinių ir giminingų mokslų srityse. Klausimyno kalbinė adaptacija ir tarpkultūrinis perkėlimas yra svarbi tyrimo proceso dalis, tyrimų metodologijoje suvokiamakaip savarankiškas mokslinio nagrinėjimo objektas. Apžvelgiamas Lietuvos tyrėjų įdirbis perkeliant užsienyje sukurtus klausimynus ir išbandant juos mūsų šalies kultūros sąlygomis. Kritiškai aptariami kai kurie nekorektiški metodologiniai perkėlimai, sistemingai pasikartojantys Lietuvos socialinių tyrimų praktikoje. Remiantis konkrečių Lietuvoje atliktų tyrimų analize atskleidžiama, kaip paviršutiniškas požiūris į klausimynoadaptaciją ir tarpkultūrinį perkėlimą lemia potencialias mokslo klaidas ir „bias“ efektus.