RGRūta Grigienė

Rūta Grigienė

*This is an algorithmically generated author record based on publicly available information.

Rūta Grigienė has a total of 28 co-authors. Here are the top co-authors by number of shared publications:


Latest Publications

  • SU BRCA 1 IR 2 MUTACIJOMIS SUSIJUSIO KR?TIES V?ŽIO RADIOLOGINIAI IR MORFOLOGINIAI POŽYMIAI: TRUMPA LITERAT?ROS APŽVALGA IR PATIRTIS NVI

    by Rūta Briedienė, R. Grigienė, Asta Gudabskaitė

    Tikslas. Apžvelgti su BRCA 1 ir 2 mutacijomis susijusio krūties vėžio radiologinius bei kitus požymius, atkreipiant dėmesį į jo skirtumus nuo krūties vėžio, nesusijusio su mutacijomis. Apžvelgti rekomendacijas, skirtas BRCA genų mutacijų nešiotojų stebėsenai ir krūties vėžio diagnostikai bei gydymui. Medžiaga ir metodai. Atlikta literatūros apžvalga remiantis reikšminiais žodžiais. Retrospektyviai išnagrinėti 69 moterų, kurioms buvo nustatytos BRCA1/2 genų mutacijos, ir dalis jų dėl krūties vėžio buvo tirtos ir kurios gydytos Nacionaliniame vėžio institute (NVI) 2010–2015 metais, klinikinių ir radiologinių tyrimų duomenys. Rasta 30 pacienčių su BRCA mutacijomis, kurioms nustatytas krūties vėžys. Nagrinėti pacientėms atliktų radiologinių ir morfologinio tyrimų duomenys. Rezultatai ir išvados. Su BRCA 1 ir 2 mutacijomis susijęs krūties vėžys dažniausiai nustatomas blogos diferenciacijos, dažniausiai trejopai neigiamo fenotipo, sunkiai ar pavėluotai diagnozuojamas radiologiniais metodais dėl tipiškų krūties vėžio radiologinių požymių stokos. Būtinas šeiminės bei didelės rizikos moterų nustatymas bei profilaktinių priemonių ir aktyvios stebėsenos taikymas siekiant pagerinti su BRCA susijusio vėžio diagnostiką ir prailginti šių moterų išgyvenimo trukmę.

  • PRIEŠOPERACINĖS MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS REIKŠMĖ PROSTATOS NAVIKO T DYDŽIUI NUSTATYTI

    by Ieva Naruševičiūtė, Rūta Briedienė, Simona Letautienė, Rūta Grigienė, Albertas Ulys, Jolita Bernatavičienė, Povilas Treigys

    Tikslas. Įvertinti MRT reikšmę nustatant prostatos kapsulės ir sėklinių pūslelių peraugimą prieš radikalią prostatektomiją. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2013-01-01 iki 2014-07-30 Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriuje atliktos 366 radikalios prostatektomijos. Atlikta retrospektyvinė 36 pacientų, kuriems prieš radikalią prostatektomiją Nacionaliniame vėžio institute atliktas multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas 1,5 T aparatu, naudojant dubens ritę. Tyrimo metu vertintas naviko ekstrakapsulinis plitimas ir plitimas į sėklines pūsleles MRT vaizduose, prostatos tūris, naviko tūris prostatoje, naviko Gleasono suma biopsinėje ir pooperacinėje medžiagoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 22 versiją, statistiniam patikimumui patikrinti naudoti χ2 testas ir t-testas nepriklausomoms imtims. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygis p < 0,05. Rezultatai. Į galutinę tiriamąją grupę įtraukti 36 pacientai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis ± SD 60,31 ± 7,06 metų, PSA prieš operaciją 8,83 ± 7,69 ng/ml. Radiologinė ir pooperacinė prostatos naviko stadijos (vertinant tik T reikšmę) sutapo 61 proc., naviko stadija, remiantis magnetinio rezonanso tomografijos vaizdais, hiperdiagnozuota 36 proc., hipodiagnozuota 2,8 proc. atvejų. Daugumai pacientų atliktos TRUS biopsijos, dviem transperinealinės biopsijos. Po operacijos blogesnės diferenciacijos navikas buvo nustatytas 44 proc. atvejų. Vienam pacientui po operacijos rastas geresnės diferenciacijos navikas. Stebėtas ~31 proc. prostatos tūrio sumažėjimas pooperacinėje medžiagoje. Pooperacinės medžiagos naviko tūrio vidurkis 22,1 proc. MRT tikslumas, jautrumas ir specifiškumas ekstrakapsuliniam plitimui atitinkamai 64 proc., 60 proc. (95 proc. PI 14,66 proc. iki 94,73 proc.) ir 64,52 proc. (95 proc. PI 45,37 proc. iki 80,77 proc.), plitimo į sėklines pūsleles tikslumas, jautrumas ir specifiškumas 86 proc., 71,43 proc. (95 proc. PI 29,04 proc. iki 96,33 proc.) ir 89,66 proc. (95 proc. PI 72,65 proc. iki 97,81 proc.). Vertinant paciento amžiaus, PSA prieš operaciją, Gleasono sumos biopsinėje ir pooperacinėje medžiagoje, naviko tūrio prostatoje ir visos prostatos tūrio skirtumus tarp grupių be ir su kapsulės peraugimu ir tarp grupių be ir su peraugimu į sėklines pūsleles, statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Išvados. Multiparametrinė MRT nėra pakankamai tikslus tyrimas prostatos naviko ekstrakapsulinio plitimo, bei plitimo į sėklines pūsleles įvertinimui. Pobiopsinės hemoragijos požymiai magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose gali lemti klaidingą T3 stadijos įvertinimą. Pastebėtas ženklus prostatos tūrio sumažėjimas pooperacinėje medžiagoje lyginant su apskaičiuotu tūriu iš magnetinio rezonanso vaizdų.

  • Non-invasive methods (HistoScanning and multiparametric MRI) for diagnosis of prostate cancer

    by I. Naruseviciute, A. Ulys, R. Briediene, A. Vezelis, R. Grigiene, M. Trakymas

  • Open Access

    Transanal endoscopic microsurgery: results of the first 50 cases

    by Narimantas Evaldas Samalavičius, Alfredas Kilius, Kęstutis Petrulis, Simona Letautienė, Rūta Grigienė, Rūta Briedienė, Edita Mišeikytė-Kaubrienė

    The aim of the study was to share the experience and first results of implementation of transanal endoscopic microsurgery (TEM) technique for the removal of rectal adenomas, early rectal cancer or rectal stricture in the Center of Oncosurgery, Oncology Institute of Vilnius University. Materials and methods. From October 2009 to October 2011, a total of 50 patients underwent TEM for rectal adenomas, early rectal cancer or rectal stricture. The patients were 25 women and 25 men, 31 to 87 years of age (average 65 years). Rectal lesions were from 0.9 to 7.0 cm in diameter, 3–13 cm from the anal verge. Full thickness excision with 1 cm safety margin was achieved in all cases except two (mucosal excision), followed by closing of the rectal wall defect in one-layer running monocryl 3.0 suture using silver clips. In one case (TEM was performed for T2 rectal cancer), abdominal cavity was penetrated and two-layer closure was preferred. Results. In these series of 50 patients there was 1 (2%) complication (cystitis). No postoperative exitus occurred. The hospitalisation period ranged from 2 to 13 days (average 6 days). Final histology revealed 30 (60%) tubular or villous adenomas, 6 (12%) carcinomas in situ (pTis), 7 (14%) T1, 4 (8%) T2 cancers, and well-differentiated neuroendocrine tumors in 3 (6%) were diagnosed. One patient underwent open partial TME in pT1 group; the tumor was in the upper third of rectum and preoperatively evaluated as pTis disease. In two cases (pT1 group) lymphovascular invasion was present on final pathology, so they were offered a postoperative adjuvant chemoradiotherapy. Other 4 patients in T1 group are under surveillance. All 4 patients with T2 lesions were offered adjuvant chemoradiotherapy, one patient refused further treatment. Conclusions. TEM is an alternative for transanal excision of rectal adenomas and early rectal cancer. Further follow-up is necessary to evaluate the recurrence rate of cancer in invasive cancer patients group.

  • Open Access

    Targeted Therapy in Patients With Non–small Cell Lung Cancer Previously Treated With Chemotherapy

    by Monika Drobnienė, Audronė Cicėnienė, Teresė Želvienė, Rūta Grigienė, Nadežda Lachej, Laura Steponavičienė, Eduardas Aleknavičius

    A case of successful and prolonged treatment of metastatic non–small cell lung cancer with the epidermal growth factor receptor antagonist erlotinib is presented. A never-smoker female was diagnosed with stage IV lung cancer in December 2005. A chest CT scan showed soft tissue mass 35×34 mm in size in the right lung with metastases in the lymph nodes and in the left lung. A biopsy revealed a poorly differentiated adenocarcinoma. The disease showed poor response to the first-line and second-line chemotherapy. Targeted therapy with erlotinib was started in February 2007. The most severe adverse event observed was grade 3 skin rash. The disease was stable until February 2009 when brain metastases were detected. Erlotinib was continued until May 2009 when disease progression in the lungs was confi rmed. The patient died due to ongoing disease progression in December 2009. Retrospective genetic analysis of a tumor specimen was performed, and no mutations in EGFR exons 18–21 were detected. The patient had a significant clinical benefit for the period of 24 months. These results are consistent with previous reports in literature that clinical characteristics such as female gender, nonsmoker, adenocarcinoma histology, and severe cutaneous toxicity seem to predict good response to erlotinib. In the present case, erlotinib proved to be effective even in heavily pretreated, chemotherapy- resistant lung adenocarcinoma. So far, no exact predictive biomarkers of erlotinib effectiveness have been determined; and their further analyses are essential.


  • Open Access

    The value of prognostic factors for uterine cervical cancer patients treated with irradiation alone

    by Rūta Grigienė, Konstantinas P Valuckas, Eduardas Aleknavičius, Juozas Kurtinaitis, Simona R Letautienė

    The aim of our study was to investigate and evaluate the prognostic value of and correlations between preclinical and clinical factors such as the stage of the disease, blood Hb level before treatment, size of cervix and lymph nodes evaluated by CT, age, dose of irradiation and duration of radiotherapy related to overall survival, disease-free survival, local control and metastases-free survival in cervical cancer patients receiving radiotherapy alone.